Lietuvos įmonėse dirbantys žmonės vis dažniau susimąsto, kaip apginti savo neretai pažeidžiamas darbo teises – gauti padorų atlyginimą ir teisingą atlygį už viršvalandžius, nedirbti per šventes, nepatirti nuolatinio streso, gauti papapildomas poilsio dienas, nebūti atleistam dėl menkniekių ir pan.

Pagrindiniame Lietuvos darbo įstatyme - Darbo kodekse - yra daugybė palankių teisinių saugiklių, nuostatų, ginančių silpnesniojo, t.y. darbuotojo, teises. Tačiau kiek darbuotojų skaito Kodesą prieš pasirašydami darbo ar pvz., materialinės atsakomybės sutartis? O tie, kurie žino savo teises, dažnai negali jų apginti vien todėl, kad susidūria su savo bendradarbių abejingumų ir nenoru padėti. „Vienas lauke – ne karys“ - sako liaudis išmintis...

Nepaisant televizijos ekranuose iš politikų lūpų skelbiamos informacijos apie Lietuvoje puikiai vykstantį socialinį dialogą ir atsakingą lietuvišką verslą – vienintelis tikrai efektyvus darbuotojų išnaudojimo mažinimo būdas – tai kolektyvinis derėjimasis dėl darbo salygų ir algų. Socialinis dialogas gali vykti tik tarp lygiaverčių partnerių – kapitalo ir darbuotojų profsąjungų.